2023 metų rudens įžuvinimo kainos

Ekologiška, sertifikuota produkcija

KARPIS

Karpis priklauso karpių žuvų šeimai. Tai yra viena seniausių Europoje kultūrinių žuvų ir auginami beveik visur, tiek tvenkiniuose, tiek ežeruose ir kt. Gali užaugti iki 1 m ilgio ir sverti 20 ir daugiau kilogramų. Tai šiltavandenė žuvis, todėl geriausiai auga kai vandens temperatūra 20–28 °C. Lietuvos ūkiuose auginami žvynuotieji ir veidrodiniai karpiai. Būdami 4-5 metų amžiaus jau neršia pirmąjį kartą (gegužės gale ar birželio pradžioje, seklesnėse vietose, kur yra augalijos). Galėsite džiaugtis natūraliu populiacijos prieaugliu.

Tai nesunkiai veisiama, greitai ir ekonomiškai užauginama žuvis. Karpis pakelia platų diapazoną sąlygų, nebijo seklių ir smarkiai įšylančių vandenų, gan sėkmingai gali išgyventi vidurvasario deguonies trūkumą. Augindami karpius galėsite džiaugtis ne tik įspūdinga žūkle, bet ir mėgautis gero skonio savybėmis pasižyminčia žuvimi.

Mityba: natūralioje aplinkoje minta vabzdžių lervomis, kirmėlėmis, vėžiagyviais, moliuskais. Karpiai yra visaėdžiai, ėda praktiškai viską, ką randa valgomo ir ką gauna iš savo šeimininkų. Į jų racioną įeina ir augalai.

Nuolatiniam šėrimui puikiai tinka lubinai, kviečiai, žirniai, kvietrugiai, avižos, saulėgrąžų, rapsų, kanapių išspaudos. Šerti galima pilno grūdo, neapdorotais grūdais, o norint pagerinti šėrimo efektyvumą, grūdus galima rupiai sumalti, sutraiškyti. Galima šerti plikytais grūdais, bet šėrimo normos turi būti ribotos, nes tokie grūdai vandenyje greičiau rūgsta. Karpiui priaugti 1 kg svorio paprastai reikia sušerti apie 5 kg grūdų.

Geriausi rezultatai pasiekiami šeriant ekstruduotais pilnaverčiais pašarais. Kokybiškas ir pakankamas šėrimas sumažina karpių potraukį rausti ir ardyti kūdros krantus. Efektyviausiam jų šėrimui naudojamos mechaniškai automatinės žuvų šėryklos.

Įžuvinimo normos (rekomendacijos) 1 arui:

Karpio lervučių (0-1 g ) – 0,5 dozės (500 vnt.)
Vienmečių karpių (15-30 g ) – 1-3 kg
Dvimečių karpių (100-300 g ) – 1 -5 kg (jeigu šeriate papildomai normą galima didinti)

KOI KARPIS

KOI (jap.) Karpis – žmonių pagalba išvesta rūšis, spalvingi ir prijaukinti paprastojo karpio giminaičiai. Kiekvienas KOI karpis gali būti skirtingos spalvos ir rašto, net skirtingo žvynų tipo. Pagal šias savybes ir nustatoma jų rūšis, šiai dienai yra žinomos net 24. Dažniausiai pasitaikančios spalvos: juoda, balta, raudona, kreminė ir mėlyna, – pasitaiko ir albinosų. Tai daugiau dekoratyvinės žuvys, kurios tiktų maistui, bet daugiausiai auginamos tvenkiniuose kaip puošmena, suteikianti žavesio ir išskirtinumo.
Puikiai gyvena ir sekliuose vandens telkiniuose, nėra reiklūs, pakankamai atsparios ir gerai prisitaikančios žuvys. Jų gyvenimo trukmė yra 20-40 metų, užauga iki 5-10 kg svorio. Būdami 3-5 metų amžiaus jau neršia pirmąjį kartą (gegužės gale ar birželio pradžioje, seklesnėse vietose, kur yra augalijos). Galėsite džiaugtis natūraliu populiacijos prieaugliu.
KOI karpis kaip ir mūsų puikiai pažįstamas karpis yra visaėdis - ėda praktiškai viską, ką randa valgomo ir ką gauna iš savo šeimininkų. Natūralioje aplinkoje minta vabzdžių lervomis, kirmėlėmis, vėžiagyviais, moliuskais, į jų racioną įeina ir augalai. Norėdami turėti sveikas žuvis rekomenduojame šerti ekstruduotais pilnaverčiais pašarais. Kokybiškas ir pakankamas šėrimas sumažina jų potraukį rausti ir ardyti kūdros krantus. Šeriant plaukiančiu pašaru galėsite juos apžiūrėti iš arčiau, tai puiki pramoga kiekvienam.

AMŪRAS

Baltasis amūras – karpinių šeimos žuvis. Rūšis kilusi iš Azijos ir introdukuota Lietuvoje. Amūrai iš ties gali būti labai dideli, gyvena nesrauniose upėse, ežeruose, užtvankose, tvenkiniuose, kūdrose. Gali užaugti iki 1,2m. ilgio ir būti net 30-40 kg svorio. Dažniausiai sugaunami 4-8kg ir maždaug 0,6-0,8m. ilgio. Pirmą kartą neršia 6-8 m., kai vandens temperatūra siekia 24-26 laipsnius, tačiau Lietuvoje jie natūraliai neneršia.

Labai populiarūs dėl savo mitybinės bazės, kurią sudaro augalai – tai pasitarnauja siekiant vandens telkinį apsaugoti nuo užžėlimo.

Jeigu norite greitesnio rezultato – rinkitės 1 kg ir didesnius amūrus. Žinoma, vandens augalų mažėjimo tempas priklausys ir nuo jų kiekio.

Tai sparčiai auganti žuvis, kuri jau trečiaisiais gyvenimo metais gali pasiekti ir 3kg svorį. Šiai žuviai ne riba priaugti ir po kelis kilogramus per metus. Žinoma, kaip ir visų žuvų augimo tempą lemia aplinkos sąlygos, vandens temperatūra, maisto kiekis. Pirmus kelis metus jis auga daugiau į ilgį.

Didžiausią dalį jų mitybos sudaro vandens augalai, papildomai juos galima šerti ir grūdais (kviečiais), nupjauta žole, retkarčiais maitinasi ir gyvūniniu maistu. Amūrui priaugti 1kg svoriui reikia 40kg žolių arba 5kg kviečių. Amūrai taip pat maitinasi ir ekstruduotais pilnaverčiais pašarais.

Amūrus įžuvinimui rekomenduojame leisti tada, kai tvenkinyje esantys vandens augalai viršija 10-15% viso vandens telkinio ploto. Nerekomenduojame įžuvinti amūrais ką tik iškastus tvenkinius ar kūdras, nes jie maistui sunaudos visą besikalančią augaliją.

Tvenkinio įžuvinimas amūrais yra svarbus žingsnis, persistengti nereikėtų. Rekomenduojama 1 arui įleisti 1 kg amūrų. Esant labai dideliam vandens telkinio užžėlimui – galima kiekį didinti.

Paaugusi pasidaro atsargi ir labai stipri žuvis, kuri žvejui dovanoja gerą „kalną“ emocijų ir gražių nuotraukų 🙂

PLAČIAKAKTIS

Plačiakaktis priklauso karpinių žuvų šeimai, paplitę Rytų ir Pietryčių Azijos upių baseinuose. Gali užaugti iki 1 m ilgio ir sverti 20-35 kg. Pirmą kartą neršia 5-7 m. kai vandens temperatūra siekia 22 laipsnius. Lietuvoje jie natūraliai neneršia. Populiarūs dėl savo mitybinės bazės, kurią sudaro zooplanktonas (mikroskopiniai vėžiagyviai) ir fitoplanktonas (dumbliai). Tai puiki priemonė norint turėti skaidresnį vandenį ir išvengti nepageidaujamo vandens „žydėjimo“.

Plačiakaktis vertinga žuvis ir labai greitai auganti. Puikiai tinka auginimui su kitų rūšių žuvimis. Tvenkiniai įžuvinami plačiakakčiais dėl naudos valant vandenį ir dėl maistinių savybių. Maistui geriau naudoti nuo 5kg ir didesnius plačiakakčius, nes tada jie „įgauna“ riebumo, skanūs rūkyti.

Ekonomiškai patraukli žuvis auginimui, nes jie maitinasi tik filtruodami vandenį. Geriausiai auga šiltesniame vandenyje, kai vandens temperatūra siekia 20-24 laipsnius. Mėgsta seklesnes vietas, kur gausu maisto (dumbliu, planktono), dažnai pasirodo vandens paviršiuje, todėl galima kartas nuo karto juos stebėti.

Vandens telkinio įžuvinimui rekomenduojame 1-3 kg plačiakakčių 1 arui.

LYNAS

Lynas – tai karpinių žuvų šeimos žuvis, paplitusi Eurazijoje. Gyvena užžėlusiuose, dumblėtuose ežeruose, nesrauniose upėse, labai pamėgtas ir auginamas tvenkiniuose. Mažai priežiūros reikalaujantis ir gali gyventi apleistuose ar ne taip stropiai prižiūrimuose tvenkiniuose. Ypatingai nereikli žuvis, ištverminga ir ilgaamžė. Užauga iki 30-50 cm ir 2-3kg svorio, tačiau dažniausiai sugaunami 30-35 cm ir 0,5-1 kg svorio.

Pirmą kartą neršia vėlai 3-6 m. (birželio-liepos mėn. sekliose vietose, kur gausu vandens augalijos), kada vandens temperatūra 19-22 laipsniai.

Lynas kitoks nei kitos karpinės žuvys – lėtai augantis. Tad gali tekti laukti net 7 m., kol lynas pasieks 1 kg svorį. Ši žuvis puikiai tiks, jei norite pagyvinti savo telkinį ir įnešti įvairovės. Lynams patinka stovintis ir šiltas vanduo. Lynai geba „užsikasti“ dumble, kada vandens lygis sumažėja (palaiko odos drėgmę) ar esant kitoms krytinėms sąlygoms žiemos metu.

Tai visaėdė žuvis, minta zooplanktonų, dugno bestuburiais, dėlėmis, uodo trūklio lervomis, detritu. Mažiau rausia dugną, nei karpiai. Intensyviausiai maitinasi gegužės – rugsėjo mėn. iki pirmųjų šalnų.

Lynas – Lietuvos nacionalinė žuvis, kuri yra dažna įžuvinimo medžiaga daugumai vandens telkinių. Vertinama dėl gerų maistinių savybių ir dėl lengvos priežiūros auginant.

STERLĖ ALBINOSĖ

Sterlė – priklauso eršketinių žuvų šeimai. Šios žuvies kūno ilgis gali siekti 100 cm, o svoris iki 10 kg, dažniausiai sugaunamos 0,5-2 kg svorio ir 30-60 cm ilgio. Nerštui subręsta 4-7 metų amžiaus, patelės kartais ir vėliau. Neršia pavasari, balandžio – gegužės mėnesiais, srauniose vietose. Tai vertinga žuvis, kuri tvenkiniuose natūraliai nesiveisia, gyvena 20-25 metus.
Sterlė sėsli žuvis, paprastai laikosi gilesnėse vietose, sutemus plaukia į seklesnes vietas, kur yra augalijos. Tai nėra lepi žuvis, galima drąsiai auginti tvenkiniuose, kanaluose, ypatingai kur smėlėtas, žvirgždėtas dugnas, mėgsta švarų vandenį. Kimba vakare ir nakties metu, gaudomos dugnine meškere, o masalui puikiai tinka sliekai, musių lervos ar paukščių kepenys.
Mityba: natūraliai minta bentosu, t. y. ant dugno esančiais organizmais kaip vabzdžių lervos, kirmėlės ir kiti bestuburiai, vėžiagyviai. Siekiant geriausio rezultato papildomai šerkite specialiu eršketiniu pašaru.
Atskirti sterlę nuo eršketo galima iš šoninėje eilėje esančių kaulinių plokštelių skaičiaus (sterlė 56-71, eršketas 24-36). Sterlės galva vidutinio dydžio, dažniausiai būna su riestu, plonu šnipu, o jo apačioje 4 spurguoti ūseliai.

Sterles, nešeriant, rekomenduojame įsižuvinti 1vnt ant 3 arų, šeriant įžuvinimo kiekį galima didinti iki 10vnt ar dar daugiau. Jei įžuviname vos sprindžio dydžio steles, tai šėrimas - būtinas. Savarankiškai ji gali gyventi nuo 400g ir didesnė.

ŠAMAS

Šamas – tai plėšri žuvis, paplitęs Europos ir Vidurio Azijos vandenyse. Labai populiarus, kada norima sumažinti kiekį smulkių ir kitų menkaverčių žuvų (karosų, raudžių, kuojų ir kt.), kurios dėl maisto konkuruoja su stambesnėmis. Šamas užauga iki 30 ir daugiau kilogramų, dažniausiai sugaunamas 3 – 5 kg svorio. Pirmą kartą neršia sulaukę 4-6m (gegužės-birželio mėn.), kada vandens temperatūra 18-20 laipsnių.

Šamas – greitai auganti žuvis, priklausomai nuo maisto kiekio bei aplinkos sąlygų, per pirmus tris metus gali pasiekti ir 3kg svorį. Minta kirminais, žuvimis, vėžiagyviais, bestuburiais, smulkiais žinduoliais (vandens paukščiais), ypač gera priemonė mažinant varlių kiekį vandens telkinyje. Dažniausiai maitinasi naktį arba temstant.

Jeigu tvenkinys pilnas menkaverčių žuvų ir siekiate greitai sureguliuoti jų populiaciją – rinkitės dvimetį apie 200-600g svorio šamą, 1 arui – 1-3 vnt., priklausomai nuo siekiamo rezultato.

Siūlome šamus auginti iki 4-6kg ir juos naudoti maistui, nes didesni šamai gali daryti įtaką didesnių žuvų populiacijai.

Auginant didesnį šamų kiekį – pravartu vandens telkinį papildyti menkavertėmis žuvimis(pvz: karosais).

Šamas – labai vertinamas dėl skanios ir mažai kaulų turinčios mėsos. Didelis šamas – daugelio žvejų norimas laimikis, dėl nepakartojamų akimirkų, kurias dovanoja šamo ir žvejo kova.

UNGURYS

Europinis ungurys – tai vertinga, plėšri žuvis. Gyvena ežeruose, užtvankose ir vis dažniau auginami tvenkiniuose bei kūdrose. Gali užaugti iki 1,2 m ilgio ir 3 kg svorio, dažniausiai sugaunami 0,2-1,5kg svorio. Unguriai neršia sulaukę 7-10m, o kartais ir 13-20 metų. Tvenkinyje jis nesidaugina.

Unguriai labai pamėgti vandens telkinių savininkų, dėl jo maistinių savybių ir nereiklių gyvenimo sąlygų. Ungurys klientų vertinamas ir dėl jo mažos burnos, kuri niekad neapžios stambesnės žuvelės ir dėl jo mitybinės bazės. Ungurys minta varlėmis, mažomis žuvelėmis (saulažuvės, karosai, kartuolės), vėžiais, vabzdžių lervomis, bestuburiais.

Maisto susiranda patys, todėl šerti nebūtina. Jeigu auginate eršketus, tikėtina, kad jiems skirtu pašarų pasimaitins ir ungurys.

Tai dugninė žuvis, mėgsta slėptis dumble, prie akmenų, šakų, kelmų. Maitinasi daugiau vakare ir naktį. Mėgsta aukštesnę vandens temperatūrą, ji įtakoja maitinimosi intensyvumą. Todėl puikiai gyvena ir seklesniuose telkiniuose, kada gylis mažesnis nei 1,5m. Ši žuvis labai atspari deguonies trūkumui. Tai lėtai auganti žuvis, per metus savo svorį padidinanti 2-3 kartus. Pvz.: įžuvinus 100g ungurius, po metų jų svoris gali siekti 200-300g.

Iki šiol neišsiaiškinta, kas įtakoja jo apsisprendimą pradėti kelionę nerštui. Ungurio migracijai reikalingas upelis, kanalas, kad jo pagalba jis iš ežero, užtvankos, tvenkinio ar prūdo pradėtu ilgą kelionę savo tikslo link. Neršti unguriai plaukia į Sargaso jūrą, Atlanto vandenyne. Kelionė trunka apie 1 metus. Po neršto ungurys miršta, o jo palikuonys su Golfo srove pasiekia Europą. Iš tvenkinio ištekančiame kanale, patariame įrengti jų gaudykles. Tokiu būdu, jų migracijos laikotarpiu(pavasarį ar rudenį), juos sugaudysite ir panaudosite maistui. Jums nereikia nerimauti dėl jų migracijos jei jūsų vandens telkinys kanalų ar upelių pagalba nesusijungia su kitais vandens telkiniais.

Ungurys gimsta belytis. Lytį pasirenka iki 50g svorio. Patelės užauga iki 3kg, o patinėliai retai kada siekia 300g. Ungurių įžuvinimas, tai lyg loterija. Vieną sykį gali būti daugiau patelių, o kitą kartą – daugiau patinėlių. Pagavus ungurį stipriai mažesnį nei jo kolegos – galime drąsiai jį naudoti maistui, nes labai tikėtina, kad tai bus patinėlis, kuris niekad didelis ir neužaugs.

Įžuvinimo normą sunku rekomenduoti, nes reikia įsigilinti į kiekvieną vandens telkinį. Svarbiausia, kad būtu pakankamai maisto unguriams, plius reikia įvertinti, kad ir jis gali tapti(kol mažas) ir kitų plėšrių žuvų maistu. Klientai, dažniausiai, jų kiekį arui pasirenka nuo 1 iki 10vnt.

STARKIS

Starkis – tai plėšri ešerinių šeimos žuvis. Gali užaugti iki 120 cm ilgio ir sverti net 20 kg, tačiau dažniausiai sugaunami 35-55 cm ilgio, svoris svyruoja nuo 0,5 iki 2,5 kg. Starkis nerštui subręsta 4-5 metų, kai jo svoris siekia 600-800 g , o ilgis 40-45 cm. Neršia gegužės mėnesio pirmoje pusėje, kada vandens temperatūra pasiekia 12 ℃. Vietą renkasi seklesnę arčiau krantų, kur yra vandens augalų, gylis 0,5-1 m. ir dugnas žvyruotas, smėlėtas arba akmenuotas. Įdomus faktas, kad starkis savo nerštavietę saugo tol, kol išsirita jaunikliai.

Gyvena Lietuvos upėse, ežeruose, tvenkiniuose, jį galima sugauti ir Baltijos jūros pakrantėse bei Kuršių mariose. Tai daugiau sėsli žuvis, kuri mėgsta švarų, augalais neapaugusį ir gerai deguonimi prisotintą vandenį. Didesni starkiai laikosi 3-4 m. gylyje, kur yra mažiau augalijos, o jaunikliai arčiau krantų. Viena iš starkių „kritimo“ priežasčių yra drumstas vanduo ir padidėjęs anglies dvideginio kiekis, ypatingai pastebima po smarkesnio ir ilgesnio lietaus.

Starkiai natūraliai maitinasi vėžiagyviais, vabzdžių lervomis, kirmėlėmis, moliuskais, mailiumi ir tik suaugę jie tampa plėšrūs, pradeda maitintis buožgalviais, varlėmis ir kitomis smulkiomis žuvimis. Dažniausiai grobį medžioja naktį, ką priešingai daro lydekos. Starkis puikiai pasitarnaus nuosavų vandens telkinių savininkams, norintiems „apsivalyti“ nuo nepageidaujamos smulkmės.

Labai mėgstama žvejų mėgėjų ir profesionalų žuvis. Starkių žvejyba prasideda jau balandžio mėnesį, tačiau geriausiai kimba po neršto ir gali būti sėkmingai gaudomi iki spalio pabaigos. Energinga ir judri žuvis, kuri yra aktyviausia nuo saulėlydžio iki aušros, kelios valandos tik saulei nusileidus ir prieš pat auštant. Jų žvejybai puikiai tinka spiningas, plūdinė meškerė, gaudomi ir skrituliais arba velkiaujant gilesnėse vietose.

Starkių žuviena balta ir labiau vertinama nei lydekų, pasižymi savo geru skoniu, neriebi ir turi mažai smulkių kaulų.

SIBIRINIS ERŠKETAS

Sibiriniai eršketai, labiausiai iš visų eršketinių rūšių, prisitaikę gyventi mūsų gamtos sąlygomis. Jie auginami kūdrose, tvenkiniuose, ežeruose, varžose ar talpyklose. Ši žuvis nereikli gyvenamajai aplinkai. Geriausiai auga, kai vandens temperatūra yra +18/+20 laipsnių. Tinka seklūs vandens telkiniai. Šios žuvys priskiriamos prie plėšrių žuvų, bet savo lėtumu, nevikrumu bei kūno ir burnos sandara neprilygsta lydekai, šamui ar upėtakiui.

Jų šėrimui tinka panašios sudėties pašaras, kaip ir upėtakiams, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra žuvų miltai. Šios rūšies eršketai užauga iki 30kg ir daugiau, maksimalus žinomas svoris 210kg.

Eršketai minta vėžiagyviais, kirmėlėmis, bestuburiais, šoniplaukomis, varlėmis, uodo trūklio lervomis, silpnomis ar sužeistomis žuvelėmis.
Vislumas: sibiriniai eršketai tvenkinyje natūraliai nesiveisia.

Sibirinis eršketas mėgstamas vaikų, nes jo žuvienoje nėra ašakų. Ši žuvis vertinama žvejų dėl savo „atsparumo“ žvejų naudojamiems kabliukams, tad galima daug kartų pagauti ir paleisti. Tai greitai auganti, skani ir maistinėmis savybėmis vertinga žuvis. Iš visų eršketinių žuvų, sibirinis eršketas, labiausiai tinkamas auginti tvenkiniuose mūsų klimato sąlygomis.

KARPIO - KAROSO HIBRIDAS

Karpio-karoso hibridas – tai žmogaus pagalba sukryžmintas karpio patelės ir karoso patino palikuonis, karpinių žuvų šeimos žuvis. Natūraliai nesidaugina, todėl lengva reguliuoti jų gausą tvenkinyje.

Karpio-karoso hibrido augimo greitis pirmaisiais metais didesnis nei karoso, bet truputį lėtesnis nei karpio. Vandens telkinio dugną rausia mažiau bei neardo šlaitų taip stipriai kaip karpiai.

Minta panašiai kaip ir kitos karpinės žuvys, pvz: vabzdžių lervomis, kirmėlėmis, vėžiagyviais. Nuolatiniam šėrimui tinka lubinai, kviečiai, žirniai, kvietrugiai, avižos, saulėgrąžų, rapsų ar kanapių išspaudos. Šerti galima pilno grūdo, neapdorotais grūdais, o norint pagerinti šėrimo efektyvumą, grūdus galima rupiai sumalti, sutraiškyti.

Geriausi rezultatai pasiekiami šeriant ekstruduotais pilnaverčiais pašarais. Efektyviausiam jų šėrimui naudojamos mechaniškai automatinės žuvų šėryklos.